sugulėti

sugulėti
sugulė́ti, sùguli (sugùli), -ė́jo 1. tr. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėk gulėk – gi ką tu sugulėsi (kas bus iš to gulėjimo)? Sim. 2. intr. išgulėti: Jis dvi savaites sugulėjo ligoninėj Lnkv. 3. tr. suvelti, sutrinti, sujaukti: Ir vėl atrėmė sutvarstytą pakaušį į sugulėtą priegalvį . Drabužį sugulė́jai begulėdamas J. Našlio lova sugulėta Tv. | refl.: Susigulė́jo į lamantus plunksnos begulint J. Užsivilkęs guli, kurgi nesusigulės jam drapana! Jnšk.refl. susislėgti: Reik žemei susigulėti prieš rugių sėjimą Jnšk. Pašarinės žolės mėgsta susigulėjusią dirvą . Anksčiau suarus, pūdymas geriau susiguli . Šienas susigulėjo, dabar vėl galim kraut ant viršaus Ps. 4. tr. gulint ką pakeisti, subrandinti: ^ Guli linas – sugul šilką (švelnus pasidaro), guli vilna – sugul vilką (šiurkšti pasidaro) V610. | refl. prk.: Jis visai gerai susigulėjęs rašytojas sp. 5. refl. TDrVII103 sugyventi gulint: Be mažo kas nebūtų iš žmonių susigulėjęs su tavo moterim BB1Moz26,10. \ gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; išgulėti; nugulėti; pagulėti; pergulėti; pragulėti; prigulėti; sugulėti; užgulėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • sugulėti — vksm. Ji̇̀s àtrėmė pakáušį į sugulėtą pagálvę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apgulėti — apgulėti, àpguli (apgùli), ėjo 1. tr. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulėti tų žmonių Šts. 2. refl. apsinakvoti: Aš apsigulėjau, t. y. palikau ant nakvynės J. Namo eidamas, niekur neapsigulėk LB184. Apsigulėjom Vėliavoj B. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgulėti — atgulėti, àtguli (atgùli), ėjo 1. intr. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulėjo dvidešims metų Ėr. Man atgulėt reikia, kad nusgąstu Knv. 2. refl. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn BsMtI123. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dagulėti — ×dagulėti, dàguli (dagùli), ėjo (hibr.) intr. 1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus Vrn. 2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt Arm. gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgulėti — išgulėti, ìšguli (išgùli), ėjo 1. intr. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulėti Ėr. 2. tr. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulėsi, kelkis! Srv. 3. refl. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsìguliu, negu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugulėti — nugulėti, nùguli (nugùli), ėjo 1. intr. galėti gulėti: Kaip tu ir nugulì, kai visi dirba?! Slm. Atsibodo jam ta naktis, nebegali nugulėt ir laukia dienos BM128. Iš degmaties nenuguli, bėga iš patalo Rod. 2. intr. truputį pagulėti: Kad katras… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagulėti — pagulėti, pàguli (pagùli), ėjo 1. intr. kiek gulėti: Anas pagulė[jo] kruopelę (trupučiuką) ir nuejo Rš. 2. intr. pasirgti gulint: Pagulėjo mėnesį ir numirė Dglš. 3. žr. nugulėti 4: Pagulėjo [vanduo] daug šieno dėl to, kad malūnas suaukštino… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pergulėti — pergulėti, pergulėti, perguli (pergùli), ėjo 1. intr. kurį laiką ištisai gulėti: Visą naktį akių nesudėjęs pergulėjau rš. 2. intr. kurį laiką ištisai gulėti sergant: Išsisuko koją taip, jog per pusę metų ant lovos pergulėjo Sz. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pragulėti — pragulėti, pràguli (pragùli), ėjo 1. intr. gulint praleisti laiką: Dėl jo Monika liūdnai spėliojo, daug naktų pragulėjo be miego P.Cvir. Žmonės namie pragulėjo šventę – visą dieną lijo Ds. 2. intr. sergant praleisti laiką lovoje: Duktė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”